veršis

ver̃šis sm. (2) KBII68, K, DŽ, NdŽ, veršỹs (4) NdŽ, LzŽ 1. MTP18, H, R, R409, MŽ551, Sut, D.Pošk, LsB300, M, L, ŠT99, Š, KŽ karvės jauniklis: Karvė turėjo veršį R218, MŽ291. Veršis žiemmitys B, MŽ. Veršis žinduklis, paskui girduklis J. Speniai nuo ilgo žindymo ver̃šio ema pleišėti J. Jauna y[ra] karvė – pirmo ver̃šio LKT106(Krž). Pati karvė – keturių ver̃šių Brb. Tą augusią, kur dvijų ver̃šių, ta tą [karvę] parduosiam Sd. Karvė po ver̃ši DrskŽ. Karvė apsiteliavo, atavedė tokį ver̃šį Klt. Nebturam gyvoliuko jokio, karvikę su trečiais ver̃šiais pardavėm Šauk. Ilgai mes laikėm tą karvę, buvo ana kokių jau šešiolekos ver̃šių Trk. Geriausia prieš ver̃šį (prieš veršiavimąsi) karvei cviklukų duotie Brb. Ver̃šiuo pieno reik, bulbių reik Trk. Išvirsi putrą tokią i girdysi veršiùs Žlb. Be trijų savaičių veršio neėmė nu karvės Všv. Karvė pri sieto bauba, ka ver̃šį atemam Pln. Karvė bliauna, veršio mauda Lkv. Ver̃šis nora pagirdomas Lkv. Neduosi [pieno], iš to ver̃šio nėkas nebūs Krž. Mes neaugenam ver̃šių Kr. Karvikę turu i pavasarinį ver̃šį esu nutraukusi Krkl. Anys ne bėduliai: dvi kiaules, ver̃šį papjovė [vaišėms] Slk. Jug pieno turiam, dabar ver̃šį pripjoviau Trk. Sėmenų pirkdavom ver̃šiams girdyti Rsn. Gerai vasarą ver̃šiuo: gula pavėsė[je] ir putrą gera LKT123(Žgč). Ver̃šio balsais i krokat Kv. Pasigėrė, subliovė ver̃šio balsu – ir visa daina Šmn. Kalė tokia bestovianti, didesnė už ver̃šį Jdr. Vaikus reik aprengt, pavalgydyt, o laižyt [jų] nėr ko, kaip karvė ver̃šį Snt. Kazimiere gaidys atsigeria, o Juozape – ver̃šis Zr. Nesušąla ver̃šis tarp Jono ir Mikolo Dv. Tebėr jaučiai veršiuose, žirgai kumeliuose JV1082. Veršytė̃lis NdŽ; N. Veršytis NdŽ; N, KlvK73. Veršis penimas B. Ver̃šis žinduklis I. Veršio oda ŽŪŽ101. Išbark žvėrį, kuris yra nendryne, pulką jaučių su veršiais, žmones paminantį dėlei sidabro Mž292. Ir visiems kitiems slūžijant veršims aukso, kurius padarydinojo Jerobas BBTob1,5. ^ Tura šunį, žalty, didelį kaip ver̃šį End. Padaržes tik nubadė (nušienavo), kai ver̃šiai vaikščiodami Švnč. Pri putros kaip ver̃šis J. Durnas kaip Abelio (žydo Pp) veršis (nuolankus) LKKXVII189(Krž). Geria kai veršis Jrk121. Plempa kaip ver̃šis paplavas (apie girtuoklį) End. Tu jau kai ver̃šis putros prisisriuobei Erž. Kad pradeda dainuoti, tai teip kaip pulkas ver̃šių Rmč. Bliauja kai ver̃šis tvarte (apie negražiai dainuojantį) [p]Šk. Bliauna kaip Velykų ver̃šis Vl. Prisilakęs kaip ver̃šis pareita End. Prisisurbė kaip ver̃šis Skd. Išgležęs kaip veršis tuo turėtas LMD(Tl). Kvaili kaip ver̃šiai Tlž. Kitas strubuliuo[ja] kaip ver̃šis trijų dienų (apie nemokantį šokti) End. Vaikai kaip ver̃šiai suvaryti į darželį i stova Sd. Kaip ver̃šis tiku visais, rods, kaip čia maluos Krš. Ir tu kaip žydo ver̃šis: kur prašo, te ir eini Trgn. Jūs nieko nedarot, ė laukiat kai veršis kulės Tvr. Išsitaisys merga, kaip karvė trečiu veršiu ST197(B). Vedas kaip ver̃šis su karve (netinkama pora) Lel. Jūs išeisit ir įeisit ir intuoksit, kaip veršiai penami BBMal4,2. Veršis, mažas būdamas, keturis papus žinda, užaugęs aria Sch67(B). Jau tas jo liežuvis, tai iš bergždžios karvės ver̃šį išprašo (apie iškalbingą žmogų) Šk. Baigas balius, baigas ver̃šio meisa (sakoma, kai likę tik trupiniai) End. Veršiù nebliovęs (nekriokęs Yl) (; ir MŽ) jaučiu nebaubsi Krkn, Gž, Graž, Jrb, Pln; PrLXVII29, N. Nesidžiauk veršiu, bet jaučiu PPr219. Kur mūsų nėr, ten veršiai medų gera, o nuvažiuok, i paplavų nebėr End. Dievas žino, kieno jaučiai, by muno veršiai S.Dauk. Glaudus (Pakarnas Erž, ramus Pns) veršis dvi karvi (karves Erž, Pns) žinda S.Dauk. Veršiu išėjo – jaučiu sugrįžo PPr437. Kožna karvė savo ver̃šį laižo JT364. Įsižiūrėjo į tą vyrą kaip karvė į ver̃šį Jnš. Jaučiai gyliuo[ja], ver̃šiai nepasiliekta End. Kai veršiai gyliuoja, ir karvė uodegą kelia LTR(Sd). Žiūra kaip ver̃šis į žiuburį Lk. Kano kluonas, to ir ver̃šis (vaikas tėvo turi klausyti) Šln. Kas jaučiu [esant] galima, tai veršiù neruš LKT200(Plv). Veršis pas karvę tebėra, o jau peilį galandas J.Jabl. Ver̃šis subinė[je], žydas su peiliu šokinė[ja] Klm. Ar daug pamokys veršis jautį? KrvP(Jnš, Vb). Verši, verši, kumet būsi jaučiu! VP49. Negalėdamas būti jaučiu, būk veršiu VP31. Veršis su dviem uodegom (naščiai) LTR(Rk). Pernykštis veršis, šiuometinė galva (rugys) prš. 2. SD¹174, SD22, K.Būg(Ds), J.Jabl(Skp), FrnW, DrskŽ karvių patinas, veislinis bulius: Jaučias, kuris išgražintas, o kap negražinta, tai ver̃šis dar Šlčn. Kad neguldytas – ver̃šis Rod. Neleidžiau in ver̃šį, do baisiai menka telyčiotė Klt. Telyčią inganė, inbuvo, kai paskels in veršių, kas ves Klt. Savo turi ver̃šį, nereikia karvė vest kitur Vdš. Nuved’ karvę veršióp LzŽ. Karvelė paskėlė ver̃šiuosna Aps. Prastas ver̃šis, nepaseina telyčia Drsk. Nesikelia veršiuosen karvė Dglš. Karvė veizdi veršių̃, bėginėjasi Btrm. Tris rozus kėlės in veršių̃, graži telyčia Klt. Pašiulink pašiulink tu ją (karvę), maž eis veršiuosna Klt. Telinga karvė jau neskels ingi veršiùs Dv. Po ver̃ši karvė nuej[o] (panaši į bulių) Rod. Tai ver̃šio didumas – rėžo tik sienas [ragais] Klt. Ažbadė ver̃šis smertin, va tau! Švnč. Ver̃šis didžiulis, ragai tiesūs, žemę verčia Dv. Dav[ė] [kraičio] ver̃šį su grandžia, veislinį Drsk. Morčiaus šaltis trijų metų ver̃šiuo ragus nuvaro LKKXVII137(Grv). Veršiai arba jaučiai ir penėtiniai daiktai, tūlos dovanos ir malonės, kurias mumus [V. Christus] pazopostijo DP351. ^ Per ver̃šio laidymus (kai saulė nusileidžia iki veršio aukštumo) gysim namona LKKXII138(Grv). Pasipūtė kap žėba prieš veršį LTR(Grv). Laksto kap karvė ant veršių LTR(Auk). Sulipo kaip Vaičiūno veršis su gyvate (labai susidraugavo) KlK32,88(Ign, Lkm). Pamatytum, atsirijęs kaip ver̃šis Slk. Pro nosį šnirpščia kap ver̃šis GrvT105. Kap ver̃šis guli išvirtęs, o tėvas šerias, girdos Pv. Kogi žiūri, kaip ver̃šis an naują tvorą Trgn. Mauroja kai ver̃šis OG462. Veršis didyn – ragai platyn PPr278. Veršis lankoj, paršas aruode – kadai nenutukę? B. Veršis tvarte, ragai ore (burokas) Klt. 3. LzŽ, DrskŽ kastruotas darbinis jautis: Tėvas ver̃šį kinkė ir arė Žrm. Katras daugiau turėjo žemės, tai turėjo i ver̃šių Dbg. Kadai par mus tai ver̃šiais arė, po tam veršiùs iškasavojo – arkliais [arė] Pb. Sujungia du veršiùs, uždeda lentą i aria Klt. Ver̃šiais labiau išlaužia [žemę], anys drūtesniai až arklius Dglš. Antaiso ver̃šiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Tai gal ver̃šiais važiavot, kad tep ilgai laukt reikėjo (juok.) Str. ^ Nuo mažūmenės dirbau kaip ver̃šis Sug. Jau eina kai ver̃šis (apie ramų arklį) Švnč. Sekmadienį dirba kaip juodas ver̃šis Vj. Kruta kap juodas veršis LTR(Grv). Vienu veršiu dviejų jungų netrauksi rš. 4. kokio stambaus kanopinio gyvulio jauniklis: Briedžio ver̃šis KI651. Ogi Staigys, tavo senelis, Garny, išsirovęs ąžuolaitį su šaknimis užmušė pavasarį veršį stumbrą, kuris jam kelią pastojo V.Krėv. 5. DŽ¹, Šauk menk. apie niekam tikusį žmogų: Tokį jau ver̃šį gavo, ka nė smurglio nenusišluosto Trk. Gali tam ver̃šiuo ką nori sakyt, vis tiek ans nesupras Vvr. Tas ver̃šis pusvalandį padirbo, ir an ežero plaukioja per dienas Pv. Jau tas insilakęs – ver̃šis Kbr. Tokis ver̃šis, po kariuomenei bernas Dg. Ko gi dar bereikią – pačios klausyti! Tai jau to ir nebus. Paskutinis veršis būtų klausydamas Žem.

◊ áukso ver̃šis materialinės vertybės, pinigai: Ji pasiruošusi melstis aukso veršiui, tik nežinia, ar aukso veršis jos išklausytų rš.

Diẽvo ver̃šis Kzt judrus naktinis vabalas, žygis.

jū́ros (jū́rių KII50,133,179, BŽ290, KŽ, jū́rų KŽ; Q341) ver̃šis NdŽ, KŽ zool. ruonis (Phoca).

kaĩp (lýg) iš ver̃šio gerklė̃s (nasrų̃) [ištráuktas] labai suglamžytas: Kareivių milinės aptriušusios, lyg iš veršio gerklės ištrauktos P.Andr. Susimečiau neprosavotus nosinius, kokie, matai, yra, kaĩp iš ver̃šio nasrų̃ Skd.

neĩ (ne) šuõ, nei (ne) ver̃šis nei šis, nei tas; neaišku kas: Paliekti ne šuõ, ne ver̃šis žmogus Pln. Tiek išvargus pertraukti [mokslą], vaikas liktų, kaip sakoma, nei šuo, nei veršis, nei ponas, nei mužikas Žem.

Sekmìnių ver̃šis Kt tinginys, apsileidėlis.

ver̃šį kriókinti vemti: Ans kriokina veršį pasigėręs – vemia J.

ver̃šiai laĩžo nùgarą (pečiùs) šaltis eina per kūną, ima šiurpas: Teip šalta, ver̃šiai nùgarą laĩžo Kl. Jau mun ver̃šiai pečiùs laĩžo Als.

ver̃šis nelaižýtas (nelaižýtasis) Sd; S.Dauk apie netikėlį, žioplį: Vėl pribjaurojai, ver̃ši tu nelaižýtas! Trk. Ai, daba gera [vyrai], išpezę, ver̃šiai nelaižýti Krš. Bent ver̃šis nelaižýtasis nepadirbęs tokio svarbio reikalo! Brs. Veršiai, jūs veršiai nelaižytieji Žem. ver̃šio ligà àpėmė norisi šokti, šokinėti: Ko užsimanė? – šokti! Aje, aje! Veršio liga apėmė LzP.

ver̃šio pė́das dyglutis (toks grybas): Ver̃šio pė́dus rinkom ir virėm LzŽ.

ver̃šio píenas Mrc trintų kanapių ar aguonų sėklų skystis.

ver̃šio plyšė̃ liurbis: Tu tikras ver̃šio plyšė̃! Krž.

ver̃šis neraliúotas Pln apie žioplį: Ak tu ver̃ši neraliúotas! Krs. ver̃šio snùkis toks keiksmas: Pustuščias važiavo, ale manęs neėmė – ver̃šio snùkis! Jnš. veršiùs tráukti neištarnauti visų metų: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.

ver̃šio úodegą Mžk (išsirinkti) blogiausią (ppr. vyrą ar žmoną): Rinkaus rinkaus i išsirinkau ver̃šio úodegą Erž. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės rasti KlK42,76(End). Iš viso bliūdo ver̃šio úodegą išsiraus Bt.